Interviu su tango maestro EL Flaco Dany (Daniel Garcia)

Vertė Ieva Matorkaitė

Paėmiau šį interviu 2010 09 10. El Flaco Dany yra mano mėgstamiausias milongos (šokio) šokėjas. Kai kas sako, kad jis geriausias. Aš esu viena iš jų.

Be savo išskirtinio šokėjo talento, Daniel Garcia taip pat yra džentelmenas, tikras “viejo milonguero“ (senasis milongeras), pagarbus ir elegantiškas. Be šių savybių tango butų tik šokis, kai iš tiesų tango yra šokančiojo asmenybės portretas.

Vien dėl to kaip D.Garcia šoka milongą, aš išmokau vesti (būti vyro pozicijoje) šokant tango. Tiesiog muzika yra per graži, kad sėdėtum ar liūdėtum jai skambant.

Lucia (L): Kada pradėjote šokti ir kokia tuo metu buvo atmosfera?

El Flaco Dany (FD): Aš eidavau kartu su tėvais į šetadienio šokių vakarus.  Man buvo dvylika, ir aš šokau fokstrotą, bugivugį, rumbą, svingą, roką, viską. Tango šokti pradėjau vėliau, kai buvau keturiolikos. Teturėjau vienerias kelnes, kuriomis dalindavomės ir mūvėjome kartu su Gavito – vieną vakarą aš, kitą – jis. Tuo metu milongose nebūdavo stalų. Vyrai stovėdavo viduryje, o merginos, kartu su mamomis, sėdėdavo ant kėdžių palei sienas.

Aš studijavau inžineriją.  Kai pradėjau dirbti, eidavau į darbą tiesiai iš milongų – 5 valandą ryte. Kai milonga baigdavosi, mes papusryčiaudavome (aš, Gavito ir kiti) ir po to 6 valandą ryte aš pradėdavau dirbti.  Antrą valandą dienos pareidavau namo, nusnausdavau ir pasiruošdavau milongai. Tuo metu žinomesnės milongos buvo: Sans Souci, Chantecler, Monte Carlo ir kt.

L: Kas jus mokė tango?

FD: Tuo metu nebuvo jokių mokytojų, mes praktikuodavomės vien vyrai: Gavito, Virulazo,  Pepito Avellaneda, Lampazo, Parejita, Finito, Todaro. Kiekvienas turėjome savitą stilių, rodydavome vieni kitiems savo figūras, bet niekada jų nekopijuodavome savo šokyje, nes tais laikais tai būtų buvęs didelis įžeidimas. Tuo metu buvo du pagrindiniai tango stiliai: tango dideliais žingsniais – tango salon ir tango mažais žingsneliais – tango milonguero. Kiekvienas su savo žavesiu ir specifika. Aš šoku jais abiem.

L: Kodėl milonga “con traspie“?

FD: Man visada patiko D‘Arienzo ir visada šokdavau naudodamas daug įvairių figūrų. Atsirasdavo nauji orkestrai, grodavo candombe. Žinote, milonga kilo iš Afrikos, taigi, mes pradėjome studijuoti šokį - Facundo Posadas ir aš. Milonga “con traspie“ visiškai natūraliai ”atėjo” į mane, ir man džiugu matyti žmones besimėgaujančius mano šokiu ir norinčius jo mokytis.

L: Jūs, šokdamas pagal Di Sarli, esate visai kitas žmogus, nei Flaco Dany, šokantis Caceres milongą (Juan Carlos Caceres).

FD: Tango yra subtilumas. Atsiprašau, turite tai ar ne – tiek daug apie jus yra pasakyta iš to, kaip apkabinate moterį, kaip darote pauzes.

Tango “įvyksta“ žingsnis po žingsnio, tikrąją to žodžio prasme, kuo mažiau tu darai, tuo daugiau yra tango.

Milonga yra greitesnė ir daugiau žaismingumo, bet švelnumumo tiek pat.

L: Maestro, kas jums yra tango?

FD: Tango yra mano gyvenimas. Aš gyvenu tango, kvepiu kaip tango, rūkau tango.

Tango - tai jautrumas laikyti moterį glėbyje.

Kai aš šoku su moterimi, aš turiu rankose deimantą, ir niekas negali jo paliesti ar užgauti. Tango pasako apie mane daugiau nei žodžiai.

Laikysenos ir technikos galima išmokti, netgi išmokti šio to apie muziką, tačiau subtilumas ir improvizacija yra jumyse arba ne, reikia tokiam gimti.

Moteris su kuria aš šoku turėtų įsimylėti mane tandos metu.

L: Kaip jūs matote tango evoliuciją?

FD: Gerai, kad dabar tiek daug žmonių ėmė šokti tango, bet, taip pat, pažiūrėkite kaip jie šoka. Jie šoka judesius, vietoj jausmo (‘bailan movimiento, y no sentimiento‘), jie žiūri į žemę ir nekreipia dėmesio į moterį glėbyje. Dauguma jų atrodo kaip klounai.  Tai liūdina mane, aš buvau išmokytas, kad tango yra pagarba. Galbūt aš senamadiškas, bet kodėl tuomet tiek daug jaunų žmonių ateina į mano pamokas?

Nieko nauja, viskas jau yra išrasta. Jei pažiūrėsite Todaro (Antonio Todaro) šokantį 1953 m., pamatysite, kad aš teisus.

Pažinojau Chicho (Mariano Chicho Frumboli) nuo pat vaikystės – jis yra kūrėjas, sukūręs kai kurias tango struktūras, bet kaip jis pats sakė interviu duotame Milenai Plebs – kažkas kely buvo „pamesta“.

Tango esmė - apkabinimas ir mėgavimasis muzika. Nepameskite to!

L: Gal patartumėte ką nors mokiniams?

FD: Neskubėkite.  Tango yra per daug vertingas, kad nesimėgautumėte mokymosi procesu.

Pirmiausia išmokite techniką, paskui ją pamirškite. Kūnas turės ją, o tango kurs tik jūsų siela. Kaip mano draugas Gavito sakydavo: „lo limpio no sirve. Hay que ensuciarlo, (...) tu personalidad tiene que dictar el baile, eso es que le falta el europeo“ – švaru, teisinga nėra gerai, jūs turi tai supurvinti, leiskite savo asmenybei kurti šokį, štai šito trūksta europiečiams.

L: Kai man sekasi, kai man nesiseka, kai aš bėgioju parke, kai aš plaunu indus, aš klausausi milongų arba žiūriu į jus šokantį. Ką galite pasakyti apie tai?

FD: Nėra reikalo tai apibūdinti. Tai yra žmogaus viduje ir kiekvienas turėtų būti laimingas, tai radęs.

Lucia Mirzan

Šaltinis: http://marmotango.blogspot.com

Į viršų