Įspūdžiai po "Baltosios milongos". 2009 03 06
Kokia man šventė, kai milongos turi neslaptai slaptas temas. Neslaptos todėl, kad visi žino kaip reikės pasipuošti, pasiruošti, o slaptos todėl, kad nežino, kaip kas bus pasipuošę, pasiruošę ir apskritai, ar iš pirmo žvilgsnio pažinsi. Ach, man taip norėjosi išsiskirti per tą nepaprastąją "Baltąją milongą". Na, valdiškai pagalvojus, balta tai balta. Kokį veterinaro chalatėlį galima pasiskolyti ar "bantika" baltą įsisegti. Bet ne, sakau, turiu vyrų širdis pavergti vidumi. O kaip? O gi taip. Reikia balintis dantis! Juk jie vis tiek bus viduje bet kuriuo gyvenimo atveju. Suprantu, kad ne Helovynas, mano stomatologei šį kartą bus paprastesnė užduotis. Jokių ilčių ilginimo, tik balta balta balta... kai šypsais :) Jau mačiau tą vaizdelį kaip sulėtintam filme. Mano šypsena nušvies Prospekto pub'o salę, tada visų vyrų dėmesys "žych" į šviesos šaltinio pusę, o iš paskos ir moterų žvilgsniai. Dar ne viskas. Šokiui cabeseo būdu kviečia damos. Ojej, koks platus pasirinkimo diapazonas! Kviesiu visus pagal alfabetą (pirmąją vardo raidę). Aišku, daugiausia bus N, nes nepažįstu, nemačiau, nenorėčiau bet reikia... Barmenų tai tikrai nekviesiu, nes mano mirktelėjimą gali suprasti, kaip nuolaidos prašymą už gėrimus. Staiga pro šalį ėjusi pažįstama spragtelėjo pirštais prieš pat nosį ir mano visas trumpametražis filmukas pasislepė užantyje. Na ką, paspartinusi žingsnius atsidūriau reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Apsidairiau, o visur mielai balta :) Damos baltais sijonais ir dar baltesnėm "kvarbatkom", vyrai baltais marškinukais ir tokiais pat "guzikiukais" ir batukais. Supratau, kad mano šypsena šį vakarą "neišveš" tokio krūvio ir konkurencijos. Atsisėdau po dirbtine lempute. Šypsotis išeina, nu bet kaip jam mirktelt?? O Dieve, kaip baisu. O jei jis nesupras ar nenorės, ką tada daryt? Supratau, kaip jaučiasi vyrai kviesdami šokiui damas. Bet labai tikiuosi, kad tik nedaugelis "išgyvena" tai, ką aš pajutau. Tiesa, šokau, kviečiau... net keletą kartų pavyko! Mat kol išdrįsdavau primerkt vieną akį ar į savo vaizduotę įterpt musės baidymą nuo akies, muzikinis kūrinys dažniausiai būdavo gerokai įpusėjęs ar besibaigiąs. Na ką, tad iš naujo tekdavo perverst visą savo instrukciją ir kaip gavusiai injekciją tvirtai laikytis.
Smagu buvo, o ir kojų po tos milongos neskaudėjo :)
Autorius redakcijai žinomas
