Vida. Helovyno milonga Ženevoje. 2009 11 02
Neeilinė milonga! Jūs neįsivaizduojate, koks tikras Helovynas “liejosi” lapkričio 1-ąją vienoje tangiečių “būstinėje”. Lipant žvakių šviesa apšviestais laiptais pasitiko kabaliuojančios kaukolės su ne mažiau “simpatiškais” voriukais, o muzika kraustėsi iš proto (kaip niekad buvo gera!). Pamačiusi šokių aikštelę net seilę nurijau. Mėnulio apšviestas šikšnosparnis, voras išmezgęs baltus šokėjų siluetus... o prišokusiam katuliui be jokios sielograužos atidaviau padidintą materialiąją duoklę. Sielą atsargumo dėlei pasilikau, pamaniau, prireiks dar man jos. Pažįstamas buvo perspėjęs, jog helovyniška išvaizda šioje milongoje būtų didelis privalumas. Man stengtis nereikėjo, nes po praeitos nakties milongos miego pertekliumi nesiskundžiau, tad natūralumas jokių papildomų išlaidų nepareikalavo :) Paakiai pajuodavę, rankų stabilumas kaip tik tinkamas aguonoms ant bandelių barstyti… tad imkit helovinę ir šokdinkit. Argentiniečių orkestrėlis įtemptai ruošėsi koncertui – rimtais veidais dorojo 6 storapades picas (kur jau nesuskaičiuosi, kai ateina naktipiečių metas). Aikštelėje vis daugėjo „katyčių“, „raguočių fermos atstovų“ ir tokių „uraganų Anatolijų su Katrynom“. Jie taip siautėjo, kad praėjo noras šokti, tad tik žiūrėjau, žiūrėjau ir nemandagiai (ar yra mandagių žodžių, kurie kviečiančiajam reikštų neigiamą atsakymą?) atsisakinėjau šokti. Orkestrėlio muzika visai užliūliavo. Pasijutau rojuje! O vat tokios peklos aikštelėje dar niekad nemačiau. Nemažai buvo jaunų žmonių – pradedančiųjų, o jų gausios figūros itin tiko šiam vakarui. Kad tango vaiduokliai nedrumstų gyvųjų ramybės – saldaus miegelio, muzika gerokai „apsiramino“. Tuomet puikiai girdėjosi figūros, šlepsenimas. Pradėjau užsimerkusi spėlioti, ar tai, ką girdžiu, staiga pramerkus vieną akį, bus tiesa? O atspėjus praūžusios poros figūrą jaučiausi tokia laiminga, kaip pataikius nusipirkt laimingą loterijos bilietą. Tad buvau tik prisimerkusi stebėtoja, o kadangi neapsidraudusi, tai prisimerkusi stebėtoja prie paskutinio staliuko. Kad keistai atrodžiau, maniau, niekam nekilo abejonių. Juk viskas į temą! Tik nepagalvokit, kad neįdomu buvo ar visai „nefaina“. Buvo tikriausias Helovynas, na, tik tokiu atveju gera muzika ir tvarkingos tandos su cortinom neįsipaišė į vakaro dvasią. O gal tik man pasivaideno... visko gali būti.
p.s. Bet gerai, kad tik kartą metuose švenčiamas Helovynas.
